plautuvės, kriauklės ir praustuvai iš akmens

Renkantis akmenį ar dirbtinio akmens medžiagą praustuvui, kriauklei ar plautuvei svarbiausia, kad medžiaga būtų netepli, lengvai valoma, nepelytų nuo drėgmės ir nereikalautų ypatingos priežiūros. Be to, ji turėtų būti nejautri muilams, pastoms ir cheminėms priemonėms. Toks praustuvas bus atsparus dėmėms ir praktiškas, nereikės galvoti kuo jį valyti ir skirti tam dėmesio bei laiko. Kita vertus, teplus praustuvas reikalaus dėmesio, teks aplink jį šokinėti, kad vonioje palaikytumėte švarą ir tvarką. 

Taigi, itin svarbi kriauklės ar praustuvo medžiagos savybė - mažas įgeriamumas, t. y. mažas porėtumas. Neporėta praustuvo medžiaga neįgeria vandens, todėl nėra tepli, joje nepalanki terpė bakterijoms veistis. Į neporėtos medžiagos kriauklę galite pilti net ir stipriai dažančių skysčių, dėmių neliks. Tokiai kriauklei reikia tik minimalios priežiūros, kad ji atrodytų tvarkingai ir švariai. Kuo mažesnio porėtumo medžiaga, tuo geriau. Tad kokios medžiagos praustuvas vonioje patogiausias? Čia palyginsime keletą variantų.

Vienas iš praktišliausių sprendimų vonios praustuvui ir stalviršiui yra lietas akrilinis akmuo. Iš lieto akmens galima pagaminti bet kokios formos ir dydžio plautuvę, kriauklę ar vonios praustuvą bei integruoti juos į tos pačios medžiagos stalviršį. Lietas akmuo patogus norint be siūlių sujungti plautuvę su vonios stalviršiu ir borteliais nuo purslų. Pagaminus baldą sudūrimų vietose nelieka jokių jungimo žymių. Vidinius plautuvės sudūrimo kampus ir išorines stalviršio briaunas galima užapvalinti, kad viena plokštuma nepastebimai pereitų į kitą. Lieto akmens baldas atrodo visiškai vientisas, kad ir kokio dydžio ar formos būtų.

Lieto akmens kriaukles ir stalviršius lengva valyti, nes tarp visų sudėtinių baldo komponentų nelieka net mikroskopinių tarpelių nešvarumams kauptis. Gaminant plautuvę statūs vidiniai kampai šiek tiek užapvalinami, nebūna aštrios sudūrimo linijos tarp plokštumų. Tokius praustuvus lengva išvalyti perbraukus kempinėle. Lieto akmens įgeriamumas beveik nulinis, todėl lieti praustuvai ir stalviršiai nepelyja net labai drėgnose voniose. Ant akrilinio akmens nesidaugina bakterijos ir grybeliai, kuriems paprastai patiktų mikroskopiniuose plyšiuose užstrigę nešvarumai ir užsistovėjusi drėgmė. Lieti stalviršiai su integruotais praustuvais ypač tinka viešose vietose (pvz. WC), kur didelis žmonių judėjimas ir daug drėgmės. 

Į stalviršį integruoti lieto akmens praustuvai labai patogūs netaisyklingos ar mažos formos voniose norint kompaktiškai užpildyti erdvę stalviršio plokštuma, ypač jei yra lenktų kampų, atsikišusių vamzdžių ar kitų apvalių detalių. Kitaip tariant, lietas akmuo gali sklandžiai ir praktiškai išspręsti netaisyklingo vonios stalviršio problemas norint sutaupyti vietos ar optimaliai išnaudoti erdvę. Tiesa, akrilinis akmuo yra mažiau atsparus braižymui nei kitos dirbtinio akmens medžiagos. Kai kurie žmonės baiminasi, kad virtuvinės plautuvės dugnas susibraižys ir ilgainiui patamsės (tai ypač aktualu baltai spalvai), tačiau nerimauti neverta - yra galimybė į plautuvę įntegruoti plieninį dugną (žr. nuotraukas). Tuomet plautuvės šonai iki pat dugno bus tokie pat kaip ir stalviršis, tik pats dugnas - plieno spalvos. Balta akrilinio akmens plautuvė virtuvėje tikrai bus praktiškesnė su plieniniu dugnu.

Puikios dirbtinio akmens medžiagos vonios stalviršiams yra ir kvarcinis akmuo bei keraminis akmuo, kurių vandens įgeriamumas taip pat beveik nulinis. Iš šių medžiagų gaminami ir praustuvai. Jei iš dirbtinio kvarco ar keramikos gaminsite kriauklę, sudūrimo siūlė tarp jos ir stalviršio matysis. Kampuose labiau užsilaikys drėgmė bei nešvarumai. Tačiau ne bėda - juos galima išvalyti šepetėliu. Kvarcas, keramika ir porcelianas lengvai prižiūrimi, nejautrūs drėgmei ar valikliams. Vonioje elegantiškai atrodo ir ant kvarcinių, keraminių bei porcelianinių stalviršių pastatyti įprasti balti ar juodi keraminiai praustuvai. Brangesnė alternatyva už kvarcinį ir keraminį akmenį yra presuotas akmuo, tačiau jo teigiamų savybių vonioje neišnaudosite, todėl verčiau nepermokėti ir voniai rinktis kitas medžiagas.

Vonioje gražiai atrodo ir natūralaus akmens praustuvai bei stalviršiai, bet tai nėra praktiškiausias pasirinkimas, jei vonia dažnai naudojama. Vonioje natūralus akmuo reikalaus daugiau priežiūros už dirbtinį akmenį. Visi natūralūs akmenys yra porėti, todėl į juos prasiskverbia vanduo. Peršlapęs akmuo ilgai džiūsta, kol iš vidaus išgaruoja visa drėgmė. Norint išlaikyti nepriekaištingą natūralaus akmens išvaizdą vonioje, jį reikės reguliariai impregnuoti, neleisti ant paviršiaus užsistovėti drėgmei. Kitaip akmuo taps dėmėtas, gali atsirasti pelėsis. Impregnavimas apsaugo akmens paviršių nuo skysčių įsigėrimo ir dėmių atsiradimo. Impregnavus akmeninius paviršius, į juos drėgmė nebeįsiskverbia, todėl jie būna mažiau teplūs. Impregnuoti natūralaus akmens gaminius turėsite mažiausiai kartą ar du per metus. Jei nebijote priežiūros ir vargo, natūralus akmuo visais kitais atžvilgiais yra puikus pasirinkimas.

Iš natūralių akmenų praktiškiausias vonioje yra granito stalviršis arba kvarcito stalviršis. Marmuras, travertinas ar oniksas labai jautrūs drėgmei ir rūgštims, prausikliuose esančioms cheminėms medžiagoms. Turint vonioje kriaukles ir stalviršius iš šių akmenų reikia būti ypač atsargiems. Rūgštys marmurą, oniksą ar travertiną ėsdina labiau nei granitą ar kvarcitą, nuo chemikalų jie greičiau pakeis spalvą. Akmuo yra labai porėta medžiaga ir įgeria skysčius, todėl vonioje natūralaus akmens stalviršius reikės nuolat impregnuoti. Akmens impregnantai uždaro akmens poras, kad kiti skysčiai į jas negalėtų patekti. Kadangi laikui bėgant impregnantas išsiplauna ir išgaruoja, po kiek laiko reikia vėl impregnuoti.

Mažiausiai praktiški vonioje yra egzotinių akmenų stalviršiai. Egzotinio akmens plokštėmis verčiau puošti sienas ar su vandeniu nesiliečiančių baldų paviršius.