stalviršiai iš dirbtinio ir natūralaus akmens

Virtuvėje svarbiausia patogumas. O koks stalviršis virtuvėje patogiausias? Atsparus drėgmei, dėmėms, karščiui, smūgiams bei lengvai prižiūrimas. Svarbu, kad stalviršis nebūtų teplus ir kad jį būtų lengva nuvalyti. Juk vien mintis, kad išsilieję skysčiai gali palikti dėmių, vers nuolat jaudintis, kai ant stalviršio ruošite maistą, pilstysite gėrimus ar dėliosite daržoves. Teplus stalviršis reikalaus aplink jį šokinėti, kad virtuvėje palaikytumėte švarą ir tvarką.

Taigi, itin svarbi virtuvės stalviršio medžiagos savybė - mažas įgeriamumas, t. y. mažas porėtumas. Neporėta stalviršio medžiaga neįgeria drėgmės, todėl nėra tepli, joje nepalanki terpė bakterijoms veistis. Ant neporėto stalviršio galite išpilti net ir stipriai dažančių skysčių, pvz. burokėlių sulčių, raudono vyno, kavos ar morkų sulčių. Nuvalius išteptą stalviršį skudurėliu, dėmių neliks. Vaisių rūgštys ar actas neporėto stalviršio nesugadins. Tokiam stalviršiui reikia tik minimalios priežiūros, kad jis visuomet atrodytų tvarkingai ir švariai.

Ne mažiau svarbu, kad stalviršis būtų atsparus aukštai temperatūrai. Tuomet nesijaudinsite ant stalviršio trumpam palikę karštus puodus. Idealus virtuvės stalviršis yra nebraižus - ant tokio galite be baimės dėti stalo įrankius ir lėkštes, trinti šluoste ar prireikus greitai atsiriekti duonos be pjaustymo lentelės. Kita pageidautina virtuvės stalviršio savybė - jis neturi būti trapus, kad netyčia kaukštelėjus keptuve ar indais nenutrupėtų briaunos.

Visais šiais atžvilgiais virtuvėje ypač patogūs dirbtinio akmens stalviršiai. Šios medžiagos yra neporėtos arba labai mažai porėtos, todėl iš jų pagaminti stalviršiai yra neteplūs ir neįgeria drėgmės. Kiečiausi ir atspariausi dirbtinio akmens kategorijoje yra presuoto akmens, dar vadinamo dirbtiniu granitu, ir kvarcinio akmens stalviršiai. Presuoto akmens stalviršiai nejautrūs nei ekstremaliam karščiui, nei šalčiui, nei braižymui. Tiesa, blizgių stalviršių paviršiaus glazūra visgi gali pakeisti spalvą nuo ekstremalaus karščio, pvz. palaikius ant stalviršio karštą keptuvę. Blizgius presuoto akmens stalviršius gali subraižyti porcelianiniai peiliai.

Virtuvėje taip pat puikiai tarnauja ir lengvai prižiūrimi keraminiai ir porcelianiniai stalviršiai. Keramika ir porcelianas nejautrūs karščiui, bet blizgių stalviršių paviršiaus glazūra nuo ypač karštų keptuvių ar puodų gali sureaguoti ir pakeisti spalvą. Keramika ir porcelianas yra atsparūs braižymui, bet jei stalviršis blizgus, peiliai ilgainiui gali subraižyti viršutinį glazūros sluoksnį. Keramikos ir porceliano stalviršių kietumas nenusileidžia kvarciniam akmeniui.

Dažnas pasirinkimas virtuvėje - stalviršis iš lieto akrilinio akmens. Akrilinis akmuo patogus norint be siūlių sujungti stalviršį su iš tos pačios medžiagos plautuve ar borteliais nuo purslų, kurie taip pat gelbėja ir nuo trupinių. Tarp lieto akmens stalviršio ir kitų jo komponentų nelieka ne tik tarpelių, bet ir nesimato jokių sujungimo žymių. Lieto akmens baldas atrodo visiškai vientisas, kad ir kokio dydžio ar formos būtų. Ši medžiaga labai patogi netaisyklingos ar mažos formos virtuvėse norint kompaktiškai užpildyti erdvę stalviršio plokštuma, ypač jei yra lenktų kampų, atsikišusių vamzdžių ar kitų apvalių detalių. Kitaip tariant, lietas akmuo gali sklandžiai ir praktiškai išspręsti netaisyklingo virtuvės stalviršio problemas. Nors akrilinis akmuo yra braižus ir mažiau atsparus karščiui nei kitos dirbtinio akmens medžiagos, tai ne bėda - lieti stalviršiai lengvai remontuojami ir atnaujinami.  

Natūralus akmuo - taip pat nuostabus pasirinkimas interjere, bet virtuvėje - ne itin praktiškas. Virtuvėje natūralaus akmens stalviršiai reikalaus daugiau priežiūros nei dirbtinio akmens stalviršiai, jei norėsite išlaikyti nepriekaištingą jų išvaizdą. Tikėtina, kad greit pavargsite juos saugoti ir impregnuoti. O impregnuoti natūralaus akmens stalviršius turėsite mažiausiai kartą ar du per metus. Impregnavimas apsaugo akmens paviršių nuo skysčių įsigėrimo ir dėmių atsiradimo. Jei nebijote priežiūros ir vargo, natūralus akmuo visais kitais atžvilgiais yra fantastiškas pasirinkimas bet kuriam projektui.

Iš natūralių akmenų praktiškiausias virtuvėje yra granito stalviršis arba kvarcito stalviršis. Marmuras, travertinas ar oniksas labai jautrūs maiste esančioms bei dažnai virtuvėje naudojamoms rūgštims, tokioms kaip actas, citrinos rūgštis. Turint stalviršius iš šių akmenų reikia būti ypač atsargiems. Rūgštys marmurą, oniksą ar travertiną akmenis ėsdina labiau nei granitą ar kvarcitą, nuo rūgščių jie greičiau pakeis spalvą. Akmuo yra labai porėta medžiaga ir įgeria skysčius, todėl virtuvėje natūralaus akmens stalviršius reikia nuolat impregnuoti. Akmens impregnantai uždaro akmens poras, kad kiti skysčiai į jas negalėtų patekti. Kadangi laikui bėgant impregnantas išsiplauna ir išgaruoja, po kiek laiko reikia vėl impregnuoti.

Mažiausiai praktiški virtuvėje yra egzotinių akmenų stalviršiai. Egzotinio akmens plokštėmis verčiau puošti sienas ar su maistu nesiliečiančių baldų paviršius.