bazaltas

Ar žinojote, kad juodas, galantiškas ir tvirtumu granitui prilygstantis bazaltas yra kosmopolitas? Jo yra Mėnulyje, Veneroje, Marse ir net keliuose žinomuose asteroiduose. Daugelio planetų plutos sudarytos beveik vien iš bazalto. Marse stūksantis aukščiausias saulės sistemos ugnikalnis Olympus Mons yra 25 km aukščio ir 600 km skersmens bazalto kalnas!

Po žemės vandenynais irgi guli didžiuliai bazalto sluoksniai. Iš lotynų kalbos kilęs bazalto pavadinimas reiškia "labai kietas akmuo". Tai jauna uoliena - žemėje nėra senesnės nei 200 mln metų plutos po vandenynu, o daug kur ji vis dar formuojasi. Šiandien iš šio puikios kokybės statybinio ir dekoratyvinio akmens galite pasigaminti stalviršį, palangę, židinio sienelę. 

Labiausiai žemėje paplitusi tamsiai pilkos spalvos bazalto uoliena, sudaranti kone visų vandenynų dugną, turi daugybę gerų savybių. Šis natūralus akmuo ne tik kietas kaip granitas, bet ir puikus šilumos izoliatorius - jo šilumos izoliacija gali kelis kartus viršyti kitų medžiagų rodiklius. Bazaltas nekenksmingas, netoksiškas, nesprogus ir nedegus, jo paviršius neslidus. Iš bazalto pagamintos plytelės, plokštės ir trinkelės tinka kloti lauko laiptams, terasoms, aikštelėms. 

Stulbinančių bazalto kūrinių yra ir mūsų žemėje: iš bazalto iškalta didžioji dalis Velykų salos Moai skulptūrų, kurių iš žemės kyšančias milžiniškas galvas atpažįsta kiekvienas; Egipto hieroglifams aiškinti naudojamas Rosetos akmuo irgi bazaltinis. Senovės romėnai iš bazalto statė namus, šventyklas, stadionus, juo grindė gatves.

Bazaltas susidaro ten, kur plyšta žemės pluta ir iš plyšio plūstelėjusi vulkaninė magma greitai ataušta. Tokios uolienos vadinamos efuzinėmis. Didžioji dalis bazalto susidaro vandenynuose ties prasiskiriančių tektoninių plokščių ribomis, kur žemės gelmėse cirkuliuojančios srovės atneša karštų uolienų iš apatinės mantijos. Šios karštos ir skystos uolienos veržiasi į vandenynų dugną vos tik tarp plokščių atsiranda tarpas. Skysta bazalto magma – lyg Žemės kraujas. Pratrūkusi žaizda kraujuoja tol, kol iš vėstančio bazalto tarsi iš trombocitų susiformuoja šašas.

Žemės žaizdos su bazalto šašais vandenynų dugne tęsiasi tūkstančius kilometrų. Kadangi į žemės paviršių ar vandenyno dugne išsiveržusi magma greitai sustingsta, mineralai neturi laiko augti. Jei turėtų, susidarytų stambios tekstūros uoliena, tokia kaip granitas. Tačiau dėl to, kad greitai atvėsta, bazaltas būna smulkiagrūdis, be padidinimo stiklo sunku įžiūrėti atskirus mineralus. Bazalto sudėtyje yra daug geležies ir magnio, o spalva priklauso nuo vietos geologijos. Šio akmens kietumas pagal Moso skalę – 7.

Didžioji vandenynų dugno dalis yra bazaltinė, o didžioji dalis žemynų - granitinė. Dėl didelio tankio už granitą sunkesnis bazaltas linkęs grimzti. Kitaip sakant, bazaltinė pluta yra sunki, o granitinė - lengva. Todėl granitiniai žemynai plūduriuoja virš bazalto tarsi sukietėjusios putos gabalai. Bazalto žemynuose būna tik ten, kur žemės jėgos išstuma jūros dugną į sausumą arba ten, kur lava išsilieja prasiskyrus žemyninėms plokštėms. Tokio tipo lavos srautai vadinami potvynio bazaltu.

Kai kurie bazaltai būna stikliški, daugelis - smulkiagrūdžiai ir kompaktiški, bet dažniausiai jų struktūra yra pemzinė. Smulkias lavos garų ertmes užpildo antriniai mineralai - kalcitas, chloritas, ceolitai. Dėl didelio magnio oksido ir kalcio oksido kiekio ir labai mažo kiekio šviesesnių silikatinių mineralų bazaltas būna juodas. Kartais dėl geležies rūdos  junginių bazalto plokštėse matyti šiek tiek rudos ar oranžinės spalvos.

Didžiąją mūsų planetos paviršiaus dalį sudaro bazaltas, tačiau žemynuose jo nedaug. Daugiausia - po vandenynais ir ten, kur žemės pluta plona. Vandenynų dugną beveik visur sudaro bazaltas. Bazaltai daugiausia sudaryti iš magnio oksido (MgO) ir kalcio oksido (CaO). Juose yra labai mažai silicio (SiO2), dažniausiai mažiau nei 50 proc. Juose taip pat yra šiek tiek geležies oksido (FeO) ir aliuminio oksido (Al2O3). 

Dažniausiai bazaltas kasamas žemės paviršiuje esančiuose karjeruose. Dideli stačiakampiai bazalto blokai atskiriami nuo pagrindo gręžiant į jį ilgas lygiagrečių gilių skylių eiles. Tam naudojamos specialios mašinos su galingais grąžtais. Išgręžus skyles, į jas įkalami pleištai ir blokas atskiriamas jas praplečiant. Cechuose bazalto gabalai pjaustomi į plokštes ir transportuojami. Bazalto skalda kasama daužymo įrenginiais trupinant karjero šlaitus. Bazalto luitus galima skaldyti ir taip:

Per bazalto poras kasykloje ar gamykloje gali patekti drėgmės, nešvarumų, klijų. Dėl to iš gaminio vėliau gali pradėti išsiskirti mineralai ir druskos, o akmuo tapti šviesiai žydras arba drumstas. Šiuo atveju nėra cheminio preparato ar valiklio, kuris pašalintų akmens dėmes. Pasitaiko, kad bazalto plytelių paviršių ištepa skiedinys, nuo kurio jis tampa dėmėtas ir nelygus. Nuo paviršiaus skiedinį galima pašalinti cheminiu valikliu, tačiau įsigėrusio į atviras poras skiedinio greičiausiai nepavyks pašalinti. Joks šveitimas ar valymas nieko nepakeis. Bet koks papildomas impregnavimas tik dar labiau išryškins klijų ir skiedinio paliktas žymes.