travertinas

Jei savo sienoms, laiptams ar grindims pasirinkote travertiną – jūs mąstote kaip senovės romėnai. Ar būtumėte atspėję, kad didžiausias pasaulyje pastatas iš travertino yra Romos koliziejus? Senovinis travertino pavadinimas Lapis Tiburtinus reiškia Tiburo akmenį, kurį romėnai didžiuliais kiekiais kasė Tibure netoli Romos ir naudojo kur tik galėjo, nes šis akmuo - lengvai pjaustomas, universalus ir nesunkus. Italai ilgus amžius buvo travertino gerbėjai ir tiekėjai visam pasauliui.

Interjero architektus travertinas traukia savo kuklumu ir neutralumu. Nuostabus ir išskirtinis šio akmens bruožas - plokštėse esančios natūralios skylutės, kurios ceche užpildomos skaidriu glaistu arba specialiai paliekamos atviros. Projektuotojai ir dizaineriai pritaiko travertiną privačiose bei visuomeninėse erdvėse, kur reikia išlaikyti santūrumą ir sukurti į akis nekrentančią prabangią visumą. Bėgant laikui šio natūralaus akmens grožis dar labiau atsiskleidžia.

Travertino plokštės iš kitų akmenų išsiskiria žaismingu skylėtu paviršiumi ir mažu slidumu, todėl dažnai naudojamos visuomeninės paskirties objektuose, vandens parkuose, baseinuose, SPA. Travertinas tinka įvairių stilių - modernaus, klasikinio, provanso - interjerams, o jo kaina palyginti su kitais akmenimis - žemesnė. 

Jei travertino luitas supjaustomas horizontaliai, plokštėse matosi sūkuriniai, išplaukiantys raštai, jei pjaustomas vertikaliai – plokštės būna su linijiniais raštais. Travertino spalvos ir atspalviai unikalūs, nebūna plokščių su vienodu piešiniu. Dažniausiai šio akmens gaminių paviršius matinis, švelnus ir šiltas. Jį jauku ir malonu liesti, lengva prižiūrėti.

Travertino gaminius galima nupoliruoti iki blizgesio arba tik šiek tiek pašveisti. Akmens paviršių galima šukuoti - tai reiškia, specialiu būdu užapvalinti natūralių ertmių kraštus ir jas išryškinti. Stalviršių kraštus galima nupjauti lygiai ir nupoliruoti, specialiai nuskaldyti, nufrezuoti, užapvalinti. Travertino plytelės tinka ir lauke - jomis grindžiami kiemai, klojami takai.

Travertinas yra kalkakmenio rūšis, kuri formuojasi viso pasaulio karštuose mineraliniuose šaltiniuose. Šią porėtą nuosėdinės kilmės uolieną dažnai puošia gyslos. Pagrindinis travertiną sudarantis mineralas kalcitas yra baltas, bet dėl priemaišų - sieros, geležies junginių ir organinių pigmentų – šis akmuo būna įvairių spalvų: rusvos, raudonos, geltonos, oranžinės ar smėlio.

Kai anglies dioksido prisotintas vanduo sunkiasi pro kalkakmenį, jis jį tirpdo. Nutirpdytas kalcito daleles vanduo neša tolyn, kol pasikeičia aplinkos sąlygos, t.y. sumažėja slėgis, nukrinta temperatūra arba nutinka abu dalykai. Tuomet iš vandens ima garuoti anglies dioksidas, panašiai kaip atkimšus gazuoto gėrimo butelį, o savo formą atgavęs kalcitas nusėda ant visko, kas yra aplink. Dulkės, mikroskopinės suirusių augalų ir gyvūnų liekanos, dumbliai, samanos apauga kalcitu. Augalai ir toliau veši ant tokio sluoksnio, bet jis vis storėja, įsibrovėlius apaugdamas ir užkonservuodamas.

Ateina laikas, kai tokie sluoksniai pasensta, išdžiūna, sukietėja ir virsta porėta uoliena. Jei ji lengva ir primena kempinę - vadinama kalkiniu tufu. Jei skylutės mažesnės, retesnės, o akmuo kietesnis ir sunkesnis – tai travertinas. Travertino kietumas pagal Moso skalę - 4-5.

Travertino dažniausiai randama prie karštųjų šaltinių angų ir upelių. Išdžiūvusio ir sukietėjusio travertino telkinius kasė dar romėnai. Be Italijos, daug travertino yra Turkijoje, Meksikoje, Irane, Peru. Šio akmens daugiausiai sunaudojama Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje.

Kroatijoje, Plitvicos ežerų nacionaliniame parke, travertinas suformavo 16 didelių natūralių užtvankų. Vanduo telkšo tarp nuosėdomis apaugusių panirusių samanų ir uolų. Per kelis tūkstantmečius iš travertino susidarė net 70 m aukščio kriokliai. Gražių travertino užtvankų yra ir Turkijoje, Pamukalėje. Spalvingų travertino telkinių galima išvysti tose vietose, kur trykšta geizeriai.

Travertino luitai kasyklose nuo bendros masės atskiriami keliais būdais: specialiomis mašinomis gręžiant į jį daug lygiagrečių kanalų ir atskeliant, atpjaunant gabalus vieliniais pjūklais, grandininiais pjūklais arba vandens srove. Kanalų gręžimo mašinomis išgręžus vertikalių ir horizontalių skylių eiles, į jas įstatomi pleištai, kad blokas atsiskirtų ir jį būtų galima atstumti nuo karjero sienos. Žiemą blokui atskirti naudojamas užšąlantis vanduo.

Luitai pjaustomi ir dideliais, kelių metrų ilgio grandininiais pjūklais su deimantiniais ašmenimis. Vieliniais pjūklais jie padalijami į mažesnius, kad būtų galima transportuoti į sandėlius ar dirbtuves. Pro išgręžtas skyles įkišami ir prie pjūklo pritvirtinami deimantiniai kabeliai, kuriais nupjaunama luito apačia, kad būtų galima gražiai nustumti nuo bendros masės. Vandens srovės pjovimo mašinos pjauna luitus galinga srove purkšdamos į juos vandenį su specialiu abrazyviniu smėliu.

Kaip ir kiti natūralūs akmenys, travertinas yra porėtas, o tai reiškia - sugeria drėgmę. Šio akmens gaminius, ypač stalviršius ir dažnai liečiamus paviršius, rekomenduojama impregnuoti. Impregnantais taip pat galima reguliuoti travertino spalvos intensyvumą ir išvaizdą: paryškinti raštą, suteikti blizgesį.