egzotika

Ar prisimenate Rytų šalių pasakas apie prabangius karalių rūmus ir brangakmenių prikrautas skrynias? Jei pažvelgtumėte į egzotinio akmens sieną, iškart prisimintumėte. Egzotikos plokštės atrodo lyg didelės brangakmenių riekės. Skirtingi pusbrangių natūralių akmenų luitai būna vientisi arba sudaryti iš mažesnių vienas prie kito sudėliotų ir specialiu skaidriu glaistu suklijuotų tos pačios rūšies akmenų. Nupoliruotas egzotikos plokštes apšvietus iš kitos pusės arba dieną pastačius priešais langą, išryškėja efektingas piešinys.  

Egzotinių akmenų plokštės būna maždaug 3-4 cm storio ir priklausomai nuo jas sudarančių akmenų rūšies daugiau ar mažiau laidžios šviesai. Kai kurios jų net labai gerai persišviečia. Įsivaizduokite iki blizgumo nupoliruotus trijų metrų aukščio ir pusantro metro pločio mėlyno agato, violetinio ametisto, rožinio kvarcito luitus. Dramatiškai atrodo raudono jaspio, žalsvo amazonito, rusvai oranžinės tigro akies, suakmenėjusios medienos riekės. Egzotikos plokščių būna net iš fosilijų. Kiekviena tokia plokštė - tai gamtos sukurtas paveikslas, vienetinis meno kūrinys. 

Viena iš patraukliausių egzotikos plokščių savybių yra jų peršviečiamumas. Permatomos brangakmenių sienos ir kolonos romantiškai sušvinta pastačius jas priešais langą arba viduje įmontavus dirbtinį šviesos šaltinį. Nuostabiai atrodo siaura skaidraus brangakmenio juosta, įmontuota minimalistinėje vonios kambario sienoje ir įleidžianti šiek tiek dienos šviesos. Konkrečios plokštės permatomumas priklauso nuo jos storio ir sudėties.

Architektūroje ir interjere egzotinių akmenų plokštės ypač tinka peršviečiamoms pertvaroms ir dekoratyvinėms sienelėms, efektingiems iš vidaus apšviečiamiems baldams, prabangiems namų barams ir stalviršiams. Brangakmeniai puikiai atrodo viešbučių, naktinių klubų, restoranų ir kazino interjeruose. Brangakmenių detales galima derinti su medžiu, betonu, plieniu ar stiklu, suteikiant modernioms erdvėms neįprastų akcentų.

Egzotinio akmens plokštės būna trapesnės ir jautresnės aplinkos veiksniams nei marmuras ar granitas. Jos nemėgsta temperatūrų pokyčių, todėl gali būti naudojamos tik viduje. Jų kietumas pagal Moso skalę – 3-4 balai. Kiekvienos plokštės savybės priklauso nuo ją sudarančio akmens rūšies, o permatomumo laipsnis - dar ir nuo storio. Dažniausiai pusbrangių akmenų plokštės būna maždaug 3-4 cm storio ir apie 3 m x 1,5 m dydžio.

Kadangi brangakmenių sienos, baldai ir stalviršiai greitai braižosi, su jais reikia elgtis daug atsargiau nei su kitais akmenimis. Paprastai egzotikos plokštės yra labai brangios, ir ne kiekvienas akmens apdirbėjas nori su jomis dirbti. Apdirbimo darbų kaštai už gaminius iš brangakmenio plokščių bus didesni nei už granito ar marmuro darbus.

Įvairios priemaišos egzotiniams akmenims suteikia skirtingų atspalvių. Dažnai tokios atmainos skirtingai vadinamos, nors jų sudėtis gali būti tokia pati. Pavyzdžiui, skaidrus bespalvis kvarcas vadinamas kalnų kristalu, violetinis kvarcas – ametistu, geltonas – citrinu, dūminis – marionu, žalsvas – prazemu. Kartais akmenyse viena spalva nepastebimai pereina į kitą ir kita jo dalis atrodo tarsi kitas akmuo. Baltų, geltonų, rudų, raudonų ir juodų spalvų piešiniais išmarginti juostuotieji agatai. Tigro akys, katės akys, sakalo akys - tai irgi kvarco grupės mineralai. 

Mokslininkas Fersmanas suskirstė brangiuosius ir pusbrangius akmenis į grupes pagal spalvą:

1. Bespalviai ir balti (skaidrūs ir neskaidrūs) – deimantas, kalnų kristalas, chalcedonas, agatas
2. Mėlyni – akvamarinas, topazas, safyras, turkis, chrizokolas, fluoritas, lazuritas
3. Violetiniai ir rausvi – ametistas, rodonitas
4. Raudoni – rubinas, špinelis, hiacintas, rubelitas, granatai, karneolis
5. Žali – smaragdas, chrizoberilas (aleksandritas), malachitas, nefritas, amazonitas
6. Geltoni – cirkonas, fenakitas, avantiurinas
7. Margi – turmalinas, jaspis, feldšpatai
8. Juodi – obsidianas, juodasis turmalinas, dūminis kvarcas
9. Keičiantys spalvą – taurusis opalas, mėnulio akmuo, saulės akmuo, katės akis, sakalo akis, tigro akis

Daug egzotikos plokštėse naudojamų pusbrangių akmenų ir brangakmenių randama Šri Lankoje, vadinamoje Indijos vandenyno lobynu. Saloje gausu granatų, cirkonų, turmalinų, berilų, topazų, kvarcų. Šalies kasybos pramonė sutelkta brangakmenių miestu pramintoje Ratanpuroje. Iš Indijos atkeliauja saulės ir mėnulio akmenų, akvamarinų. Afganistanas garsėja lazuritais, Australija - opalais, Mianmaras - žadeitu, Tanzanija ir Kenija - tanzanitu. Daug pusbrangių akmenų plokščių į Europą atkeliauja iš Viduriniųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, Kinijos.

Brangakmenių stalviršiai trapūs ir lengvai braižosi, todėl tinka tik mažiau naudojamoms virtuvės zonoms. Valyti juos reikia ypač atsargiai. Negalima naudoti jokių rūgštinių valiklių, tik švelnų muilą arba valiklius su neutraliu pH. Geriausia tokius stalviršius valyti specialiu brangakmeniams skirtu valikliu. Purvinus ir dėmėtus brangakmenių stalviršius galima valyti tik švelnia šluoste ar šepetėliu. Bet kokios šiurkščios priemonės gali juos subraižyti. Paviršių būtina nusausinti švariu sausu skudurėliu.

Neimpregnuoti egzotikos paviršiai labai jautrūs drėgmei, nuo jos gali atsirasti dėmių. Impregnuoti tokius stalviršius reikia bent du kartus per metus specialiais akmens impregnantais. Užlašinkite nedidelį kiekį impregnanto ant sausos kempinėlės, įtrinkite į akmenį ir palikite kelias minutes. Tada trinkite akmenį nauju sausu skudurėliu dar kelias minutes. Baigę palikite paviršių džiūti bent 6 valandas, kad sandariklis įsiskverbtų ir taip uždarytų poras. Akmens sandarikliai padeda apsaugoti paviršius nuo dėmių ir rūgščių sukeliamos erozijos.