Kokios akmens rūšys dažniausiai naudojamos interjere?

Dažniausiai interjero kūrėjų naudojamas natūralus akmuo yra marmuras. Išvydus marmuro spalvų įvairovę ir subtilius gyslų piešinius, nesunku atspėti, kodėl. Šviesaus marmuro santūrumas suteikia namams elegancijos ir lengvumo, tamsaus marmuro raštai – solidumo ir klasikinės prabangos.

Iš natūralių dekoratyvinių akmenų savo kietumu ir ilgaamžiškumu išsiskiria granitas ir kvarcitas. Granito ir kvarcito plokščių pasitaiko itin drąsių spalvų ir raštų. Už granitą kietesnė, iš kvarco dalelių sudaryta gryna kvarcito uoliena būna balta, bet šis akmuo dažnai nustebina pasakiškomis spalvomis ir piešiniais, atsirandančiais dėl kitų mineralų priemaišų. Kvarcito tvirtumui ir grožiui sunku atsispirti.

Įspūdingos išvaizdos onikso plokštės dizaineriams patinka dėl jų pralaidumo šviesai ir originalaus piešinio. Onikso sienelės ir pertvaros pašvietus iš kitos pusės atrodo pribloškiančiai. Kitų egzotinių akmenų - jaspio, lazurito, amazonito - plokštės interjere sukuria tikrą dramą. Iš priešingos pusės apšviestos agato, aragonito ar ametisto sienelės ir pertvaros prilygsta vienetiniams meno kūriniams.

O gal norėtumėte virtuvėje gurkšnodami kavą grožėtis smėlio kopų raštais? Gelsvų, oranžinių ir pilkšvų atspalvių smiltainio piešiniai primena supustytas kopas, tad jums reikės tik efektingo stalviršio iš smiltainio plokštės. Travertinas - šiek tiek kuklesnis, bet irgi ypatingas žemės atspalvių akmuo. Interjero kūrėjams jis patrauklus savo neutralumu, nes tinka beveik visur. Nuostabus ir išskirtinis travertino bruožas - natūralios skylutės, kurias plokščių tiekėjai palieka atviras arba užpildo specialiu glaistu. Jas gali užpildyti ir stalviršių gamintojai.

Iš visų akmenų santūriausias ir interjere rečiau naudojamas yra pilkas ir juodas bazaltas. Vandenynų dugną sudaranti bazalto uoliena turi puikių savybių – ji nekenksminga, netoksiška, nesprogi ir nedegi. Bazaltas idealiai tinka naudoti lauke, nes atlaiko net stipriausius temperatūrų svyravimus bei orų permainas. Tvirtos ir galantiškos bazalto plokštės puikiai sulaiko šilumą, jų šiluminė izoliacija viršija kitų medžiagų rodiklius.

Dirbtinio akmens paviršiai namuose, viešbučiuose, restoranuose, medicinos įstaigose vertinami dėl jų praktiškumo, kietumo ir plokščių plonumo. Visų keturių išvardintų dirbtinio akmens rūšių plokštės yra neporėtos arba labai mažai porėtos. Ši savybė lemia tai, kad į stalviršio paviršių neįsiskverbia išlieti skysčiai, todėl juos lengva valyti ir prižiūrėti, reikia mažiau saugoti negu natūralaus akmens gaminius. Dirbtinio akmens paviršių nereikia impregnuoti, o akrilinį akmenį baldo gamybos procese galima dar ir lankstyti (termoformuoti).

Dirbtinio akmens stalviršiai dažniausiai yra tvirtesni ir mažiau trapūs negu pagaminti iš natūralaus akmens, pavyzdžiui, marmuro ar onikso. Jie nenukentėdami atlaiko didesnę trintį, smūgius, braižymą, UV spindulius. Iš dirbtinių medžiagų minkščiausias ir braižiausias yra akrilinis akmuo, bet gera žinia ta, kad senus ar pažeistus lieto akmens paviršius galima suremontuoti ir iš naujo nupoliruoti tiek kartų, kiek reikia. Nupoliruotas senas akrilinis stalviršis vėl atrodo kaip naujas, nelieka jokių remontavimo žymių. 

Dirbtinio akmens plokščių standartinis storis yra 12 mm arba 20 mm. Plonesnės - 6 mm storio plokštės - dažniausiai naudojamos sienoms dengti ir baldų fasadams gaminti. Natūralaus akmens plokščių storis - 20-40 mm, jos būna daug sunkesnės ir didesnės apimties. Lengvesnes dirbtinio akmens plokštes papračiau transportuoti ir apdirbti, iš jų pagaminti stalviršiai lengvesni ir moderniai atrodo. Gaminant stalviršį galima vizualiai pastorinti briauną iki reikiamo storio, tačiau baldas nuo to žymiai nepasunkėja.